- brolvaikis
- brólvaikis sm. (1) žr. broliavaikis: 1. Savo vaikų jis neturia, pas jį gyvena vienas brólvaikis Skr. Ans savo brólvaikius kaip tikrus vaikus mylėjo Užv. 2. J Anie yra brólvaikiai – vienas brolio sūnus, kitas seseries Grg.
Dictionary of the Lithuanian Language.